Žmonėms ne visada reikia patarimų ar pasiūlymų. Ne, kartais jiems tiesiog reikia rankos, užuojautos ar gesto palaikančių juos jų kelionėje.
Jiems reikia ausies dėmesingo klausytojo, ne tam, kad šis pateiktų atsakymus, o išgirstų jų džiaugsmų ir vargų simfoniją.
Ir, svarbiausia, jiems reikia širdies, širdies, kuri suvoktų grožį, atsiveriantį gyvenimo žaisme, širdies, kuri pažinotų galią atpažįstančią džiaugsmą paprasčiausiose akimirkose.
Inga Heron
