– Pradžia paprasta: išmokite matyti stebuklus, kur niekas jų nemato.
– Kaip pamatyti tai, ko niekas nemato?
– Galima matyti ne tik akimis. Pažvelkite į pasaulį visa širdimi …
– Ir tada?
– Ir tada pabandykite padaryti bent vieną mažą stebuklą taip, kad niekas to nepastebėtų.
– O jei pavyks, kaip visi žinos, kad aš tai padariau, o ne kitas stebukladarys?
– Jūs klausėte, kaip tapti stebukladariu, o ne fokusininku. Fokusininkai linksmina žmones. Visi mato, kaip jie atlieka savo triukus, bet už gražios apgaulės nėra stebuklo …
Stebukluose nėra melo, gudrybių ar triukų. Jie įvyksta kaip lietus, kaip sniegas, kaip vėjas … Ar kada nors matėte, kad kažkas pila lietų, mėto sniegą, sklaido rūką ar nukreipia vėją?
– Ne …
– Bet tai yra tikras stebuklas!
– Ir kuo vardu tas, kuris tai daro? Dievas?
– Galbūt. Ar iš tiesų svarbu, koks yra jo vardas?
Tikroje stebukladarystėje svarbiausias dalykas yra stebuklas, o ne tie vardai, kurie padeda jam įvykti.
su meile
Inga Heron