Pasakysiu tiesiai:
Tu ne auksaspalvis retriveris.
Tau nereikia skanėsto kaskart, kai padarai ką nors gero.
Bet suprantu tave. Mes visi tai patyrėme. Įkeli ką nors į socialinius tinklus – ir per 10 minučių 43 kartus tikrini, kas paspaudė „patinka“.
Vienas komentaras iš tetos Onutės: „Labai tavimi didžiuojuosi, brangute!“
…ir vis tiek kažkaip neužtenka. 
Tiesa tokia: Niekada nepasisotinsi kitų aplodismentais, nes jie niekada nebuvo skirti tau maitinti. Jie skirti atspindėti juos pačius.
Pritarimas nėra blogas dalykas. Tiesiog tai neturi būti tavo bazinė stovykla.
Tavo tikroji bazinė stovykla – tavo viduje.
Ir ji vadinama vidine darna. Ir kai joje gyveni – tau nebereikia „patinka“, trofėjų ar auksinių žvaigždučių emociniame pažymių lape.
Tad, trumpi pasiūlymai mano stiliumi:
Nustok meluoti sau ir būk atviras.Kieno pritarimo tu ieškai?
Tėvų? Visuomenės? To buvusiojo, kuris vis dar stebi tavo story’us? (Taip, aš tai pasakiau.)
Iškeisk priklausomybę nuo pagyrų į įsipareigojimą tiesai.Tau nereikia leidimo jaustis vertingu.
Tu jau esi toks. Bet turi tai jausti taip, lyg būtum pats už tai sumokėjęs.
Švęsk save – rimtai.Išlipai iš lovos ir neišprotėjai iki pietų?
Tai jau pergalė.
Nubrėžei ribą, pasakei tiesą ar atsisakei kažko – be atsiprašinėjimo?
O taip – tai jau asmeninė revoliucija.
Ir prisimink: kitų nuomonės kaip kvepalai –Malonu šiek tiek pauostyti, bet nuodinga, jei maudaisi jose.
Tu čia ne tam, kad rinktum plojimus.
Tu čia tam, kad gyventum gyvenimą, kuriuo gali didžiuotis – net kai niekas nemato, niekas netrimituoja, o vienintelis girdimas balsas – tavo paties, sakantis:
„Ei, aš šiandien atsistojau ir atėjau – ir to pakanka.“
Dabar, prašau, ženk ir uždek šviesą pasaulyje – ne dėl aplodismentų, o todėl, kad tai tavo prigimtis. 
Inga Heron
