
Mes susitinkame ir negalime susitikti, nes ieškome tik savęs.

Mes žiūrime ir nematome, nes mums svarbiau būti matomiems.

Mes girdime ir liekame kurčiais, nes norime kalbėti, o ne klausytis.

Mes įsimylime ir negalime mylėti, nes mums reikia, kad mylėtų mus.
O viskas be galo paprasta: žiūrėkite, klausykite ir mylėkite PATYS.
Ir tada įvyksta didingiausias iš stebuklų: žmogus esantis prieš jus atsiveria neįtikėtinu savo širdies grožiu. Ir jūsų pačių širdis patiria tą tikrąją, rodos tik pasakose būnančią, bendrystę…

Inga Heron