Baimė atordyti blogu kitų akyse lemia emocijų atmetimą ir savęs atsisakymą, nepriėmimą. Mes jaučiame vieną – išreiškiame visiškai kitą.
Fizinio kūno sveikatoje tai atsispindi galvos skausmu, sunkumu ir skausmu pakaušyje neretai pereinančiu į sprandą.
Palaipsniui užspaustos emocijos nusėda įvairiose kūno dalyse (priklausomai nuo to, kokioje srityje jūs to neparodėte), blokuodamos laisvą energijos judėjimą ir naikindamos kūną.
Mūsų oda yra mūsų požiūrio į pasaulį veidrodis.
Jei mes meluojame kitiems, o svarbiausia – sau, oda tai atspindi sausumu ir pleiskanojimu. Jei mums gėda išreikšti save, kaip mums iš tikrųjų to norėtųsi, tada ant odos atsiranda dėmių.
Užstrigusios emocijos pasireiškia inkštirais ant odos. Visais atvejais, kai jūs užslopinate reakciją, šio krūvio energija nusėda organizme.
Ir jei kūnas yra padengtas inkštirais, bėrimais, jis aktyviai bando apsivalyti nuo užspaustų emocijų, nesąžiningo požiūrio į save ir pasaulį.
Jei jūsų kūnas yra švarus, tai gali reikšti, kad nuoširdžiai ir sąžiningai išreiškiate save, nesigėdydami ir neapsigaudinėdami. Tai taip pat gali reikšti ir, kad valymosi procesas dar neprasidėjo, jog kūnas vis dar kaupia savyje tol, kol persipildys.
Kūnas taip pat gali būti švarus, jei nesigėdijate audringai išreikšti savo emocijas ir manote, kad tai normalu.
Tačiau tuo pačiu turite komunikacijos problemų, kurios ir sako jums, kad, kai emocijas parodote pernelyg audringai, jūs kenkiate harmoningam socialiniam kontaktui, maloniam bendravimui.
Tai yra, atimate iš savęs ir savo artimųjų harmoningą aplinką, naikindami savo gyvenimą. Galų gale, kas nori būti nuolatiniu kieno nors negatyvo gavėju, surinkėju?
Todėl balansas yra svarbus visur 🙏