Kažkada studijų metais smagiai besišnekučiuojant su savo drauge, ši draugiškai man sušnibždėjo:
– Žinai, Inga, apie tave kaip kalba jie, kai tavęs nėra!
– Perduok jiems, kad kai manęs nėra, mane gali ir mušti, – netikėtai išsprūdo iš mano lūpų frazė, kurią vėliau mėgdavau pasakyti panašiose situacijose. Ilgainiui pašnibždėjimai, ką apie mane kalba kiti, baigėsi, draugystė su šia bičiule tęsiasi iki šiol.
Kaip jūs elgiatės kai susiduriate su draugais geradariais – apkalbų nešėjais:
1. Atidžiai viską išklausote, ir dėl to labai nervuojatės, galbūt net nustojate bendrauti su tais žmonėmis, kurie menamai apie jus kažką kalbėjo?
2. Išklausote, ir dar imate pašnekovui įrodinėti, kad jus tie kiti ne taip suprato?
3. Išklausote, ir einate su tais kitais aiškintis kodėl jie taip kalbėjo?
4. Tyliai verdate vidiniame skausme ir gėdoje, kad apie jus kažkas galvoja kitaip nei jūs norėtumėte?
5. Pasakote mandagiai, kad jums neįdomu, ką apie jus šneka?
6. Su tokiomis situacijomis visiškai niekada nesusiduriate?
💞Inga Heron