O, klasika. Vienas populiariausių žmogaus proto „Netflix serialų“ — „Kai įrodysiu jiems, tada pagaliau galėsiu atsipalaiduoti, šypsotis ir būti savimi.“
Išduosiu paslaptį: to sezono pabaigos dar niekas nepamatė. 
Nes kai įrodai — atsiranda naujas žmogus, naujas lygis, naujas planas, nauja drama.
Ir viskas vėl nuo pradžių: „Kai parodysiu, kad galiu dar geriau, tada jau tikrai būsiu laimingas.“
Laimė tampa kaip ta lentynėlė IKEA instrukcijoje — vis dar „surinkimo stadijoje“.
Bet, prašau, leisk man tau priminti — niekam tu nieko neturi įrodyti.
Tu nesi PowerPoint pristatymas. Tu nesi „projektas“, kuriam reikalingas patvirtinimo antspaudas.
Tu esi gyvas, kvėpuojantis kūrinys, kuriame Dievas, visata, gyvenimas (rinkis, kas tau patinka) jau įdėjo „pakanka“ versiją.
Žinai, kas iš tiesų juokinga?
Kai nustoji įrodinėti — žmonės pradeda matyti, kad esi vertas.
Kai nustoji bėgti paskui pripažinimą — jis ateina pats.
Kai liaujiesi stengtis atrodyti stiprus — tampi neįtikėtinai galingas.
Tai, vietoj „Kai įrodysiu, būsiu laimingas“, pabandyk:
„Kai nusileisiu į save, būsiu laisvas.“ „Kai leisiu sau paslysti – vis tiek pasirinksiu džiaugtis.“ „Kai nieko nereikės įrodyti – tiesiog būsiu.“Ir jei šiandien dar jaučiasi, kad vis dar nori įrodyti, tebūnie. Bet daryk tai iš žaidimo, ne iš baimės.
Iš meilės, ne iš alkio.
Iš pilnatvės, ne iš trūkumo.
Nes laimė neprasideda nuo įrodymo.
Ji prasideda nuo atsipalaidavimo.
Inga Heron