Pas Amerikos indėnus sklando istorija, jog sulaukus 40 metų erelio nagai tampa per ilgi ir lankstūs, todėl jis negali paimti grobio. Jo snapas tampa per ilgas ir užlenktas, ir tai neleidžia jam valgyti. Plunksnos ant sparnų ir krūtinės tampa per storos ir sunkios, todėl sunku skristi. Tai momentas, kai erelis pasirenka: arba mirtis, arba ilgas ir skausmingas pokyčių laikotarpis, trunkantis 150 dienų …
Jis skrenda į savo lizdą, esantį kalno viršūnėje ir ten ilgai daužo savo snapą į uolą, kol snapas lūžta ir nukrenta … Tada jis laukia, kol išaugs naujas snapas, su kuriuo jis išsitraukia nagus … Kai atauga nauji nagai, erelis išpešioja nuo krūtinės ir sparnų per sunkias plunksnas … Ir tada, po 5 mėnesių skausmo ir kančių, su nauju snapu, nagais ir plunksnomis, erelis vėl atgimsta ir gali gyventi dar 30 metų …
Labai dažnai, norėdami gyventi, turime imtis kardinalių pokyčių, kartais šį procesą lydi skausmas, baimė, abejonės, pyktis, liūdesys … Mes paleidžiame atgyvenusius praeities prisiminimus, daiktus, erdves, įpročius ir tradicijas …
Tik sąmoningas suvokimas ir paleidimas praeities naštos leidžia gyventi ir džiaugtis dabartimi bei pasiruošti harmoningai ateičiai.
Inga Heron