Mielas ieškotojau, leisk pasidalinti paslaptimi, kurią žvaigždės šnabžda per amžius: pokytis nėra mįslė, tai – ritmas. Ir jis prasideda tik tada, kai tavo kojos išdrįsta šokti kitaip.
Gali sapnuoti naujus horizontus, ilgėtis laisvės, šauktis Dvasios pagalbos, rašyti dienoraštį, smilkyti šalaviją ar dėlioti kristalus kiek nori – bet jei tavo rankos nesities, jei tavo žingsniai nepasikeis, tu liksi tame pačiame rate, laukdamas durų, kurios niekada neatsivers.
Taip, Visata dosni. Ji dovanoja vizijas, pripildo tavo širdį troškimo. Bet troškimas be judesio – lyg upė, atsisakiusi tekėti: ji tampa stovinti, sunki, be gyvybės.
Dieviškumas nenori tavęs sustingusio. Jis nori tavęs gyvo. Jis laukia tavo drąsos, tavo TAIP, tavo pirmo drebančio žingsnio į nežinomybę.
Kai pajudi tu, pajuda ir visata. Kai veiki tu, kelias atsiveria. Kai išdrįsti gyventi savaip, kūrinija skuba pasitikti tavęs kaip seno draugo.Tad paklausk savęs, šviesos ieškotojau:
Ar dar laikysi svajonę tyliai?
Ar įkvėpsi jai ugnį savo veiksmais ir leisiesi dangui bei žemei susivienyti dėl tavęs?
Pasirinkimas šventas. Akimirka yra dabar. Ugnis – tavo.
Inga Heron