Tokį klausimą dažnai girdžiu iš einančių vidinio augimo keliu. Klausiantieji turi omenyje, kad kažkada jie su savimi „pradirbs“ tiek, kad daugiau nebereikės dirbti ir bus maždaug laimingi ir džiaugsmingi. Kodėl toks klausimas kyla? Tikriausiai, kaip ir su Covid-19 – žmonės laukia laikų, kol viskas grįš į tokias pačias vėžes kaip iki tol. Į vėžes, kur buvo viskas žinoma, saugu bei stabilu. O jei sužinotų, kad taip jau niekada nebebus kaip buvo?
O jei jau niekada nebesimokysim ir nebedirbsime taip, kaip iki viruso?
O jei jau niekada nebebus taip, kad nebereikės dirbti su savimi?
Kas tada? Pasidalinkite mintimis.
PS gal budistai medituojantys be sustojimo ir laikomi vos ne šventais, tai daro todėl, kad po ilgo darbo su savimi suvokė, kad… dar tiek daug nepažinta, tiek daug vertybių neišauginta ir kiek daug dar dėl to reikės dirbti su savimi?
Vladas Sapranavičius