Stovi parduotuvėje, rankoje laikai du duonos kepalėlius – „sveiką pilno grūdo“ ir „nuodėmingai purų baltą“. Žiūri. Mąstai. Beveik jau ieškai „Google“ atsakymo: „Kokią duoną šiandien man siunčia visata?“
Ir štai — mažas kasdienis absurdas, atspindintis visą tavo gyvenimą. Tu išmokai abejoti. Laukti. Atidėti. Lyg kažkas kitas turėtų nuspręsti, ką tu valgysi, ką mylėsi, kur eisi, kas tu būsi.
Bet štai kas tikra: tu visada turi pasirinkimą — ir net kai nepasirenki, tu vis tiek renkiesi. Patogumas irgi pasirinkimas. Tyla – taip pat. Likti ten, kur tavo siela badauja, nes taip „saugiau“ – irgi sprendimas.
Tad kai kitą kartą sustingsi prie „duonos lentynos“ gyvenime – tiesiog pasirink. Bet išdrįsk paragauti iki galo.
Nes aiškumas neateina nuo begalinio galvojimo.
Jis ateina nuo sprendimo.
Tu turi pasirinkimą – tai kodėl jo nenaudoji?