Vyras sėdėjo priešais ir pasakojo apie savo žmoną, kuri nuėjo pas kitą…
– Matai, Inga, ji mane myli, tik tas niekšelis ją suviliojo gražiais žodžiais, puokštėmis, visokiais blizgučiais… tai jis kaltas… ji neilgai su juo bus, tai aš tikrasis… ji tai supras…
Jis kalbėjo ir kalbėjo sau išganančius žodžius …
Aš nepertraukiau, nes žinojau, iš kur jie atsirado – tai psichika saugojo pati save nuo vis dar neįmanomos tiesos suvokimo …
Tos tiesos, kuri žino, kad moters kaip ir vyro, kuri MYLI, nepavyks suvilioti…
Ne tik gražiais žodžiais, puokštėmis ir visokiais blizgučiais, bet ir realiais darbais… ir visiškai niekuo…
Ir ne todėl, kad ji nesugeba įvertinti veiksmų, ar nesižavi brangiomis dovanomis… ji sugeba… žavisi…
Bet ji gali jas priimti tik iš to, kuris jai tikrai brangus…
Dėl vienos paprastos priežasties – ji MYLI…
Galima suvilioti moterį, kuri yra starto pozicijoje… Tą, kuri užmezgė santykius, bet laukdama stovi ant slenksčio – o gal už kito kampo atsiras kas nors, turintis daugiau išteklių …
Galima suvilioti moterį, kuri ilgą laiką stebėjo, kaip tas, su kuriuo ji užmezgė santykius, laukia ant slenksčio kažko jaunesnio, žvalesnio … ir su kiekviena į trumpą kelionę …
Galima suvilioti nusivylusią moterį, supratusią jog iš tikrųjų ji nemyli … dėl įvairių priežasčių nebemyli, ar net visai be jų – taip irgi nutinka…
Galima suvilioti moterį, kuri mielai tęstų bendrystę ir nesiskundžia vyrui… bet dėlionės detalės nesutapo… visiems geras, tik ne jai…
Galima suvilioti pavargusią moterį … kuri norėjo būti MOTERIMI, o ji buvo aprūpinta kitais vaidmenimis … patogiais …
Galima suvilioti moterį, kuri myli meilės iliuziją, o ne konkretų vyrą …
Ir dar daug ką galima suvilioti…
Bet ne tą, kuri MYLI…
Ir tas, kuris kuria jai išteisinamuosius laiškus, taip pat nemyli …
Jis PRIKLAUSOMAS…
Priklausomybė praeis, pagirios ateis … su jomis teks gerokai padirbėti…
Ir tada prasidės kitas gyvenimas, kuriame, jei atsitiks meilė, ji bus abipusė … kitokios nereikia …
Kaip nereikia grąžinti ir tos, kuri išėjo…
Inga Heron
