Anksčiau…anksčiau tu buvai tikrai geresnis.
Mes kartu leisdavom laiką naktiniuose baruose, dalindavomės juokais prie gausių kokteilių iki paryčių. Tavo durys visada buvo atviros mums, anksčiau juk jie buvo tikras švyturys visiems draugams net tamsiausiomis nakties valandomis. Anksčiau… tu buvai tikrai geresnis….
Bet tada kažkas pasikeitė. Galbūt pirmenybę ėmėte teikti sveikatai, tikslams ar asmeniniam augimui. Galbūt supratote, kad kelias, kuriuo ėjote, nebeatitinka jūsų gyvenimo vizijos. Staiga tos vėlyvos naktys nugrimzdo į praeitį.
Taigi, kai kas nors pastebi jūsų pasikeitimą ištardamas „anksčiau tu buvai geresnis“, kaip reaguojate? ….skauda…, kyla įtampa..? Ir kaip suprasti, kas iš tikrųjų vyksta?
Tiesa ta: pokyčiai neišvengiami mums visiems. Jie pastovūs, kaip širdies plakimas. Kai kas nors prisimena jus praeityje, ilgėdamasis dienų, kai visada buvote prieinami, jie iš tikrųjų išreiškia savo nostalgiją laikui, kai viskas buvo pažįstama ir jų kontrolėje, kai jūs tiesiog buvote patogūs jiems.
Tačiau augant dažnai tenka palikti komforto zonas, priimti naujus iššūkius ir teikti pirmenybę savo gerovei bei siekiams. Net, jei tai reiškia atsisveikinimą su senomis rutinomis.
Tad, jei kas nors sako: „Tu pasikeitei. Tu buvai geresnis“, priimkite tai kaip savo evoliucijos, jūsų vidinės ašies stiprybės, įrodymo jūsų įsipareigojimo augti, drąsiai siekti svajonių ženklus. Ir toliau drąsiai, nuosekliai ženkite pirmyn, prisimindami: Pokyčiai yra neišvengiami, tačiau pažanga yra neprivaloma, ji laisvai pasirenkama.
