Dažnai pas mane į konsultacijas ateina suaugusios mergaitės ir berniukai, puoselėdami iliuziją, kad jie gali nusipelnyti meilės:
– Uždirbti ją kaip medalį, atkakliu darbu ar darbo stažu.
– Priversti ką nors mylėti taip stipriai, kiek nori.
Deja, realybė šiek tiek kitokia. Jų pagalba ir priežiūra priimama. Jų paslaugomis naudojasi, dėkoja. Pastebi. Rūpinasi. Bet mylėti nepradeda. Visų pirma todėl, kad meilės negalima užsitarnauti, uždirbti.
Taip, daugelį iš mūsų vaikystėje apgavo sakydami, kad meilę galima užsitarnauti būnant paklusniu vaiku, kuris reguliariai išduoda save. Bet taip nėra. Meilė įvyksta savaime. Štai ir viskas.
Suaugę žmonės stengiasi „prispausti“ kitus ar nusižeminti prieš kitus ir vis tiek kažkuriuo iš šių būdų “užsidirbti” meilės. Ir kai tai nepadeda, jie galvoja, kad mažai stengiasi, ieško profesionalios pagalbos išorėje, kad išmokytų juos kaip geriau stengtis. Kiekvieną kartą sakydama klientams, kad meilės negalima užsitarnauti, matau nustebusias akis. Ir tada šios akys verkia, apraudodamos prarastą laiką. Jie negali patikėti, kad tiek daug ir ilgai stengėsi bandydami gauti tai, kas jiems priklauso pagal gimimo teisę. Tiesiog todėl, kad jie yra.
Kita klastinga vaikystės apgaulė yra idėja, kad ne visi yra verti meilės. Paklusnieji yra verti, bet neklaužados – ne. Mergaitės vertos, bet berniukai – ne. Savi yra verti meilės, bet nepažįstami – ne. Pirmūnai verti, bet gaunantys šešetukus, trejetukus nelabai. Bet meilei tai neturi jokios reikšmės. Jos verti visi! Ne dėl to, ką žmonės veikia, kuo užsiima, o todėl, kad tiesiog yra tokie, kokie yra.
Mums taip pat kalbėdavo, kad galima tiesiog atsiimti meilę, jei kažkas jums nepatinka kitame žmoguje. Melas! Galite apriboti dėmesį, rūpestį, pagalbą. Bet meilė, jei tokia yra, ji ir toliau lieka. Galite išgyventi įsimylėjimą ir pamatyti, kaip jis praeina. Bet kai atkeliaujate iki tikrosios meilės, ji niekur negali dingti. Ji jau yra. Galite nustoti gyventi kartu, nustoti bendrauti, tačiau meilė žmogui išlieka kaip jausmas. Tie, kurie patyrė tai, žino.
Jokie veiksmai negali atimti iš žmogaus teisės į meilę. Net patys baisiausi. Galima atimti laisvę, turtą ar net gyvybę. Bet ne teisę mylėti. Ir ne pačią meilę. Juk meilė yra jumyse.
su meile
Inga Heron