Akimirką atsikvėpkite su manimi. Užmerkite akis ir įsivaizduokite savo gyvenimą kaip sodą – ne bet kokį, bet savo sodą. Kiekviena klaida, kurią kada nors padarėte, kiekvienas klaidingas žingsnis, kiekviena „oi“ akimirka – užuot apgailestaudami, įsivaizduokite, kad kiekviena iš jų pražysta gėle. ką tu matai?
Kai kurie iš jūsų gali pamatyti laukines, neprijaukintas spalvingas džiungles. Kiti gali pamatyti tvarkingas kruopščiai išdėstytų žiedų eiles. Galbūt matote spalvų sprogimą be ritmo ar priežasties. Tiesa ta – kiekvienas iš tų sodų yra gražus. 


Žinau, kad lengva galvoti: „Klaidos atrodo ne kaip gėlės, o kaip piktžolės, kurios mane užgniaužia“. suprantu. Mes visi ten buvome. Bet kas, jei aš jums pasakyčiau, kad kiekviena vadinamoji „piktžolė“ turi tikslą? O kas, jei pasakyčiau, kad tos piktžolės iš tikrųjų yra užmaskuotos gėlės, laukiančios, kol pakeisite savo požiūrį?
Tad dar kartą paklausiu: jei kiekviena tavo padaryta klaida virstų gėle, kokį sodą turėtum? Ir jei jums nepatinka atsakymas, šiandien galite pradėti sodinti ką nors naujo. 
Parašyk
komentaruose, jei esi pasiruošęs apkabinti savo laukinį, gražų, unikalų sodą. Norėčiau išgirsti apie tavo gėles ir tavo spyglius. Mes visi augame kartu. 
