Vieną dieną viskas pasikeičia vienu spragtelėjimu. Pradedate suprasti, kas yra svarbu, o kas ne. Pradedate mažiau jaudintis dėl to, ką kiti apie jus galvoja, ir daugiau laiko praleidžiate galvodami apie save. Jūs suvokiate, kiek daug įveikėte, ir prisimenate laikotarpius, kai viskas buvo taip supainiota, kad jums atrodė, kad neįmanoma iš to išsikabaroti.
Ir jūs šypsotės.
Jūs šypsotės, nes tikrai didžiuojatės savimi ir ta unikalia asmenybe, dėl kurios tiek daug žingsnių nuėjote iki šio spragtelėjimo. Ir padėkojate sau, kad kažkada seniai nelikote sėdėti ant sofos liūdesy ir kančioj.
Inga Heron