Kartą gyveno senas išmintingas samurajus. Jis turėjo mokinių grupę ir mokė juos išminties ir kovos meno. Vieną dieną, užsiėmimų metu, pas jį atėjo jaunasis karys, žinomas dėl savo nejautrumo ir žiaurumo.
Jo mėgstamiausia taktika buvo provokuoti: jis įžeisdavo priešininką, šis “išeidavo” iš pusiausvyros, priimdavo iššūkį, tačiau dėl pykčio darydavo vieną klaidą po kitos ir pralaimėdavo mūšį.
Taigi taip turėjo nutikti ir šį kartą: karys šūktelėjo keletą įžeidimų ir pradėjo stebėti samurajaus reakciją. Bet šis ramiai toliau tęsė užsiėmimą. Tai pasikartojo dar kartą. Kai samurajus ir trečią kartą visiškai nesureagavo, karys išėjo.
Mokiniai atidžiai ir susidomėję stebėjo procesą. Išėjus kariui, vienas iš jų neišlaikė:
– Mokytojau, kodėl kentėte jo išpuolius? Reikėjo iškviesti jį į kovą!
Išmintingas samurajus atsakė:
– Kai jums atneša dovaną ir jūs jos nepriimate, kam ji priklauso?
– Tam, kuris norėjo ją padovanoti, – atsakė mokiniai.
– Tas pats pasakytina ir apie pavydą, neapykantą ir įžeidimus. Kol jūs jų nepriimsite, jie priklauso tiems, kurie juos atnešė.
Išlikite savo ramybės ir meilės ašyje 🙏💞