Dažnai neusismąstydami mes ne tik apsisaugome, bet augame:
Iš baimės, kad mūsų nepasirinks, galime labiau stengtis būti geresni nei esame.
Iš baimės, kad mūsų nepasirinks, galime pristatyti save tik ta dalimi, kurią priima kiti.
Iš baimės, kad mūsų nepasirinks, galime apriboti savo spontaniškumą iki sustingimo ir paralyžiaus.
Iš baimės, kad mūsų nepasirinks, galime prarasti savo tikrąją galią.
Iš baimės, kad mūsų nepasirinks, galime toleruoti daug dalykų, kurie mums yra nemalonūs, toksiški ir net nepakeliami.
Iš baimės, kad mūsų nepasirinks, galime prisiimti per daug atsakomybės, kad išlaikytume santykius.
Iš baimės, kad mūsų nepasirinks, galime nieko nesiaiškinti ir neapibrėžti savo ribų.
Iš baimės, kad mūsų nepasirinks, galime atsiduoti bandymams atspėti kitų žmonių mintis, norus ir poreikius.
Iš baimės, kad mūsų nepasirinks, galime pamiršti save.
Iš baimės, kad mūsų nepasirinks, galime nepriartėti ir stovėti atokiau.
Iš baimės, kad mūsų nepasirinks, galime ištrūkti iš santykių dar prieš atsirandant galimybei su mumis susipažinti geriau.
Giliai tikiu, kad ateis ta akimirka, kai kiekvienas galės drąsiai su didžiule meile sau ir artimiesiems ištarti, jog visi šie baimių skatinami augimo šablonai jau praeityje. Giliai tikiu…
Inga Heron
