Kaip dažnai mėgstame apgaudinėti save. Ieškome įvairių pasiteisinimų, įrodymų, priežasčių tam, kad nekurti savojo kelio.
Mes perkeliame atsakomybę pilnačiai arba retrogradiniam Merkurijui.
Atverčiame ne tą kortą, ištraukiame ne tą loterijos bilietą, pasirenkame ne tą “traukinį” ir dėl to nebesugebame valdyti savo likimo, verkiame apgailestaudami, kad viskas žlugo …
Žinoma, kas gali nuo mūsų priklausyti, jei danguje mėnulis netrukus sprogs nuo savo pilnumo, spoksodamas į pasaulį geltonu, dėmėtu veidu.
Aišku, dėl to jaudinamės, todėl sudaužome puodelį su rytine kava, užlipame viršininkui ant kojos, negalime parašyti svarbaus laiško ir pasakyti „ne“.
Būtent esant retrogradiniam Merkurijui mes pradedame be galo ginčytis su kitais: vyru, žmona, mama, uošviu, negalime išvengti konfliktų ir užglaistyti kampų. Kaip ?! Juk jis yra retrograde!
Ir per PMS negalima susitvarkyti su banguojančiais hormonais! Žinoma, šis procesas nepriklauso nuo mūsų! Ir dėl to juk nepavyksta subalansuoti svorio! Bet tikrai ne dėl antrojo sumuštinio turtingo lydytu sūriu ir baltuoju padažu, ir juolab ne nuo kasdienių eklerų ir šokolado “plytos” …
Mes nuolat randame tuos išorinius kablius, atbrailas ir sienas, kurių griebiamės norėdami pasiteisinti ir save apgaudinėti.
Aklai klausomės astrologų, tarologų ir angelų per ženklus, kreipiamės į magus ir burtininkus, mezgame raudonus siūlus ant riešų, pasikabiname amuletus ant kaklo, mėtome kelnaites ant šviestuvo, kaskart patvirtindami šią įtaką mums iš šalies, patvirtindami, jog kažkas mus gali valdyti ir užvaldyti, pamiršdami vieną dalyką .. Viskas šiame gyvenime priklauso ne nuo mėnulio, astrologų, kortų ir diagramų, o tik nuo mūsų!
Žinoma, patogu pasislėpti už seno ar jauno mėnulio, pikto Merkurijaus ar mago, kuris mums išpranašavo ateitį, bet kaip bežiūrėsi šiame amžiname procese, tik mes esame savo likimo arbitrai!
Tik mes pakabiname savo žvaigždes mums reikalinga tvarka ir tik mes montuojame kelyje kliūtis arba kasame sau bedugnes.
Tik mes pasirenkame, ar ginčytis su vyru ar žmona, ar apkabinti, ar paskambinti mamai, ar sėdėti apsikabinus apmaudą glėbyje.
Tik mūsų pasirinkimas yra pasakyti „ne“ arba vilkti amžiną aukos naštą, bėgti į priekį ar stovėti vietoje, šypsotis ar verkti, mesti svorį ar griebtis kitos bandelės, patogiai sėdint ant sofos.
Ir čia nėra ryšio nei su Merkurijumi, nei su poliarine žvaigžde, nei su šamanu, kuris gyvena kaimynystėj ir žino, kas mūsų laukia … Jis nežino! Ateities variantų yra begalybė ir jie priklauso nuo mūsų žingsnių dabar. Bet jei to nesuprantame laiku, galima visą gyvenimą pakliūti į vis naujas pinkles, kurias parūpins jums jūsų pačių tikėjimas juodomis katėmis, mėnulio ciklais ir netinkama korta, iškritusia iš kaladės …
Tik jūsų pasirinkimas ar patikėsite savo galia kurti savo kelią.
Inga Heron
