Ar atkreipėte dėmesį, kaip kartais nuskrendate į fantazijas, kurdami paralelinę realybę?
Kelyje įvyko įvyko avarija. Jūs tiesiog važiuojate pro šalį. Su jumis viskas gerai, automobilis sveikas, jūs tiesiog stebite. Matote du kažkieno sudaužytus automobilius, vieną žmogų išveža greitosios pagalbos automobiliu.
Jūs galvojate: “Jei aš būčiau šioje vietoje? Tai galėjo nutikti su manimi! ”
Ir toliau kelias valandas, o kartais ir dienas, ir mėnesius, sukate savo galvoje įvairias šio įvykio versijas, dalyvaudami pagrindiniame vaidmenyje – nukentėjusio vaidmenyje. Ar ne taip?
– “Jei tos mašinos vietoje būtų maniškė, juk žūčiau aš …” – fantazija apie savo mirtį,
– “Jei būčiau sutikęs atlikti tą užduotį darbe ir paaukštinimą būčiau gavęs aš …” – fantazija apie sėkmę,
– “Jei tik jis/ji būtų su manimi …” – fantazija apie romantinius santykius.
Atidžiai stebėkite save per dieną ir nustatykite tas fantazijas, kurios dažniausiai užstabdo jus, įsukdamos į minčių verpetą.
Atidžiai pažvelkite, kodėl jums reikia tokios patirties?
Net jei iš pirmo žvilgsnio tam tikros patirties troškimas gali pasirodyti jums keistas ( juk jis nevisada malonus!) – neskubėkite ginčytis dėl to.
Dažniausiai mūsų fantazijose mes nepasiekiame pabaigos, tačiau mes gerai išanalizuojame idėjos pradžią: galimą mirtį, paaukštinimą darbe, artimų santykių pradžią.
Nesustokite, eikite giliau. Kas atsitiks, kai jūsų fantazija išsipildys?
– “To automobilio vietoje buvo mano automobilis, o dabar manes nėra”. – Kas toliau?
– “Mane paaukštino”. – Kas toliau?
– “Jis yra su manimi”. – Kas toliau?
Ko jūs ieškote visame tame?
Eikite iki pat pabaigos. Tai ką jūs rasite, jus tikrai nustebins.