Kasdienybėje labiausiai trokštame ne maisto, saugumo, pinigų, “antpečių”, sėkmės ir net ne partnerio meilės. Pastebėjau, kad kartais žmonės gauna visus šiuos dalykus ir vis tiek galiausiai pajunta nepasitenkinimą – ir dažnai dar didesnį, nei jautė iki tol, kol viso to neturėjo.
Labiausiai gyvenime trokštame pajausti vienį su tuo, kas nematoma, kas daugumai vis dar paslėpta po tankia paslapties užuolaida. Pastaroji atsiskleidžia tada, kai žmogus iš tikrųjų yra pasirengęs pažvelgti į paslėptą savo esybės dalį: plaukti tolyn, paliekant vandens paviršių, pasinerti į savo gilumą ir kantriai, pilnai transformuoti užslėptus abejonių, baimių, agresijos, neapykantos, išankstinių nuostatų ir tuštumos klodus jų priešybėmis – meile, šviesa, gerumu, nuoširdumu, šiluma….
Vienintelis būdas numalšinti savo didžiausią troškulį, rasti ir atverti paslėptus savo esybės perlus.