Jei žmogui kažko trūksta, jis dažnai kreipiasi į aukštesnes jėgas (Dievas, angelai ir pan.) su prašymu, kad jos padėtų tai pasiekti.
Tokiu būdu tik padidindami trūkumą savo gyvenime.
Pabandykite elgtis kitaip. Kai pagavote save galvojant, kad skundžiatės, jog neturite kažko, ar nepakankamai gavote, sustokite ir pagalvokite, kaip dažnai jūs dėkojate už tai, ką gaunate.
Ar nenuvertinate dovanų, kurias visata jums duoda?
Pabandykite atrasti, už ką galite padėkoti gyvenimui. Sutelkite dėmesį ne į tai, ko neturite, bet į tai, kas jau yra.
Turite akis, ir jūs galite matyti – padėkokite už tai. Juk yra žmonių, kurie to neturi nuo gimimo.
Jūs turite pastogę, maisto. Tūkstančiai žmonių šioje planetoje neturi stogo virš galvų, badauja.
Jūs turite gyvenimą – esate gyvi. Ar tai nėra priežastis dėkingumui?
Pavogė piniginę? Užuot apgailestauti apie prarastus pinigus, padėkokite, kad jūsų nesužeidė. Pinigus galima uždirbti, o sveikatą yra daug sunkiau atstatyti.
Didelė visuomenės dalis gyvena vedini posakio “kol turiu nebranginu, kai netenku – verkiu”. Ar tikrai jums vis dar reikalinga būti to dalimi?
Išmokykite save įvertinti tai, ką turite. Pasinaudokite dėkingumo praktika ir pažaiskite, kiekvienoje nemalonioje situacijoje atrasdami sau ką nors gero ir naudingo.
Jei manote, kad jums kažkas nepavyko, tai greitas ir prieinamas būdas grįžti prie išteklių būsenos – perkelti dėmesį į dėkingumą.
Kai nesėkmės metu pasirenkate dėkingumą, atrodo, kad jūsų viduje suveikia perjungimo jungiklis ir jūs persijungiate į kitą realybę. Dar prieš minutę jūs matėte tik juodą, baltą ir pilką, o aktyvavus dėkingumą, jūsų akys gali priimti daug daugiau spalvų. Žinoma iš pradžių, tuo metu net ir įjungus daug nuostabių spalvų, būna sunkoka rasti, už ką galite padėkoti. Tačiau kartojant dėkingumo praktiką tai tampa lengviau ir lengviau.