Kažkada gyveno Mergaitė, kuri visko bijojo. Keisti darbą – baisu. Vykti į Paryžių? Juk lėktuvu, o jie krenta. Na, tada traukiniu – fui, ten nešvaru, galima įvairų bakterijų pasigauti! Su parašiutu šokti? Jūs išprotėjote?! Kalnuose slidinėti? Ten kojas nuolat susilaužo. Vairuoti automobilį? Pavojingiau nei slidinėti! Pažintys internete? Ten vien maniakai būriuojasi. Grybauti miške? Galima pasiklysti. Nardyti? Ar žinote, kiek narų nuskęsta per metus ?!
Būti savimi – baisu, nepriims. Apsimesti kažkuo – baisu, demaskuos. Išmokti piešti – per vėlu. Persikelti į kitą miestą – baisu, aš ten nieko nepažįstu.
Mergaitės Angelai smalsiai žvelgė į ją. Jie dar niekada nebuvo matę tokios bailės. Ir nusprendė jie surizikuoti: supažindinti mergaitę su drąsiu Berniuku. Pažiūrėti, kaip viskas klostysis.
Berniukas, buvo ne tik tiesiog drąsus, bet visiškai be galvos. Jis šokinėjo su parašiutu, laigė po Himalajų, Alpių viršūnes, nardė įvairiausiose jūrose, pakeitė tris profesijas, dvi žmonas ir gyveno penkiose šalyse. T. y. Berniukas buvo kaip tik tai, ko reikėjo mūsų Mergaitei. Be jokių stabdžių.
Mergaitė įsimylėjo Berniuką iki ausų, o jis ją. Po mėnesio jis pakvietė Mergaitę į kalnus.
– Na jau ne, – pagalvojo Mergaitė, – visi alpinistai trenkti, krenta nuo kalnų, dingsta be žinios ir valgo bet kokį šlamštą šiose kelionėse.
– Nevažiuosi, aš pasiimsiu Saulę į tavo vietą, – pridūrė Berniukas.
– Baisu, – pagalvojo Mergaitė, – Saulė tuoj nuvilios mano Berniuką, aš jo neatiduosiu. Ir išvažiavo į kalnus.
Iš siaubo viską pasaulyje prakeikė Mergaitė, kol jie kopė į kalną. Bet kai jie pasiekė viršūnę, ji nustėro nuo iki šiol neregėto grožio. O ją dar labiau ją pritrenkė tai, kad ji sugebėjo įveikti savo baimę.
– Čia tai geras! – tarė Mergaitė.
– O taip! – atsakė Drąsus Berniukas.
Angelai žvelgė į juos ir šypsojosi.
Nuo to laiko Mergaitė nustojo bijoti. Pakeitė darbą. Ėmė šokinėti su parašiutu, nėrė į jūros dugną, nuvyko į Paryžių, slidinėjo kalnuose. Išdrįso būti savimi ir daryti tai, ką nori, nepaisydama baimių. Dabar jie su Drąsiuoju Berniuku – drąsi šeima.
Baimė yra tik durys jūsų kelyje. Atverkite jas ir už jų rasite nuostabių įvykių, įspūdžių ir galimybių, tąi ką jūs atimate iš savęs bijodami. Pasidalinkite šiandien komentaruose savo istorija kaip išdrįsote atverti baimės duris, tegul ji tampa įkvėpimu kitiems.
💞 Inga H