fbpx

Baimė tai kompasas

soku i auksti

Gyvūnai bėga tik matydami pavojų, o žmogus, be įprastos baimės dėl savo gyvybės ir artimųjų sveikatos, turi ir kitą baimę – neracionalią ar fobiją. T. y., pavojus jau praėjo, bet apie jį atsiminimas išsaugomas pasąmonėje ir sukelia tą patį skausmą, tarsi grėsmė būtų tikra.

Nežinomybės baimė yra viena iš jų. Žmogus siekia kontroliuoti gyvenimą ir tai, kas jame vyksta, tačiau ateitis neaiški – ir tai gąsdina. Tuomet žmogus siekia išsaugoti tai, kas jau buvo įsigyta, ir pasislėpti savo jaukiame apvalkale. Dažnai šis nesugebėjimas pasikeisti yra užmaskuojamas po įvairiais kartais net juokingais pasiteisinimais “man ir taip gerai”, mane ir čia gerai maitina”, “šilta vietelė”.

Pasirodo, kad mūsų nauji norai, tikslai yra ties riba to, ką jau turime, ir toje pačioje vietoje, kur yra baimė. Todėl baimė kolektyviškai yra geras rodiklis to, ko mes iš tikrųjų norime ir ko mums reikia šiame gyvenime.

Pabandykite šiandien sau leisti suprasti, ko iš tikrųjų bijote. Paleiskime jau šiandien tai.

su meile
Inga Heron

UŽSISAKYTI NAUJIENLAIŠKĮ