Vienas iš mano mėgstamiausių pastebėjimų yra subtilus procesas, kai žmonės, pripratę prie amžino šeimos šaltumo ar kitokio susvetimėjimo, pradeda atitirpti …
Atšildymas man – tai liautis negailestingai naudoti gynybos mechanizmus, kurie pažeidžiamiausius emocinius dalykus sudeda į tvirtą tylos šarvą…
Žmonės, net vaikai, greitai įsisavina šį liūdną meną, kuriame jie pasakoja apie viską, išskyrus tai, kas jiems nepertraukiamai spaudžia širdį …
Kažkas tampa kandžiu ir sarkastišku …, įdomu, jog dažnai toks žmogus mano turintis labai gerą jumorą ir yra be galo linksmas.
Kažkas – pasmerktas atskirumui …, o galvoja esantis užkietėjęs viengungis.
Kažkas tampa arkliškai šaltu …, dažnai mano esantis itin santūrus, aristokratas.
Tokia būsena ir painiava gali trukti ilgai … Labai, labai ilgai …
O tada kažkas atsitinka ThetaHealing kursuose…. kaip ir šį savaitgalį galingu srautu atsivėrusiame Bazinis DNR.
Ir čia staiga paaiškėja, kad nėra jokio nuosprendžio praleisti visą savo gyvenimą asmeninėje ledo kameroje …
Nereikia laukti visą gyvenimą, kai pagaliau kažkas pamils, įvertins, nustos išnaudoti, išdavinėti, kritikuoti …
Nebėra prievolių žmonėms, kuriems jūs buvote nuolatine auka arba patogiu aptarnaujančiu personalu, ar dar kuo nors kitu, išskyrus artimą, priimtą ir reikalingą žmogų …
Prasideda vidinis pavasaris, išleidžiantis į netikėtą laisvę…
Jei jūs, žinotumėte, kaip man patinka žiūrėti į šiuos veidus … Greitai besikeičiančius …
Vis dar nevisiškai pasitikinčius, kad jiems leidžiama būti laimingais…
Bet jau visiškai ir neatšaukiamai įsitikinusius, kad niekada neturėtų mokėti kažkam savo orumu ar savęs atsisakymu …
Atšildymo efektas žmonių nekeičia …
Jis grąžina juos jiems, jis tik primena jiems jų visumą, pilnatvę, jų tikras galimybes …
Ar gali kas nors būti vertingiau už tai? …
su meile
Inga Heron