fbpx

Atleiskite sau, nustokite kaltinti save už praeitį

Kiekvienas žmogus suras, už ką save kaltinti (ir “geri žmonės” dar tame padės).

Kai kurie kaltiname save už tai, kad tyčia ar netyčia įskaudinome kitus; Dėl to, kad tam tikru momentu savo gyvenime priėmėme “klaidingą” sprendimą, už “amoralų elgesį”, už savo silpnumą ar kvailumą, dėl ko (kaip mes tikime) įvyko tai, kas įvyko.

Kai kurie įsigudriname graužti save, net už tai, kad leidome su savimi blogai elgtis praeityje – neapsaugojome savęs nuo smurtautojo, laiku nenutraukėme ryšių su tuo žmogumi – manipuliatoriumi.

Atleidimas turbūt bene sudėtingiausias dalykas: kai logiškai žinai, kad verta atleisti, nes galėsi žengti naują žingsnį, tačiau pasąmonė tam kategoriškai prieštarauja. Tam, kad pradėti šį išsilaisvinimo procesą siūlau įsiklausyti į šį sakinį: “Kiekvienu laiko momentu žmogus veikia optimaliai, remdamasis savo psichinėmis galiomis, gebėjimais ir žiniomis.”

Paprasčiau tariant, kiekvienu momentu bet kurie iš mūsų veiksmų yra geriausi ir teisingiausi. Tik vėliau, kai mes matome pasekmes, arba mūsų jėgos, galios paauga, mums atrodo “aišku, kaip reikėjo daryti”.

Tačiau tuo metu kai atlikome veiksmą mes neturėjome tokių žinių apie ateitį, nebuvo tinkamo energijos kiekio. Galbūt tada buvome išsigandę, pasimetę, dvasiškai sužeisti.

Savęs kaltinimas negali ištaisyti praeities, tačiau gali sunaikinti jūsų psichiką, sveikatą, santykius dabartyje. Neatleidimas sau ir kaltė atima iš jūsų sparnus …

Užuot teisti, kritikuoti, graužti, tiesiog švelniai apgaubkite gailestingmu tą žmogų – save praeityje. Be jo, dabar nebūtų jūsų – tokio, koks jūs esate dabar.

Inga Heron

Užsisakyti naujienlaiškį

Fill out my online form