fbpx

Ar žinote tikrosios suaugusiųjų meilės skonį?

suaugusiuju meile
Kol žmogus nepažino tikrojo suaugusiųjų meilės skonio, jį jaudina artėjančios kovos už ją lūkesčiai…
Jis ruošiasi nusišlifuoti iki idealaus priimtinumo, ruošiasi pasipriešinimui, apgulčiai, ilgai apskaičiuotam žaidimui, abejotiniems gundymo „specialiesiems efektams“, konkurencijai su varžovais, nenutrūkstamai sėkmei… trumpai tariant, ruošiasi būti nenuilstančiu kovotoju vardan pergalės.
Ir dėl to metų metus jis gali vaikščioti šalia to, kas nešioja savyje artimiausią širdį, bet neatpažinto.
Tiesiog todėl, kad jis nemato.
Jis mato tuos, kurie bėga, mato tuos, kurie intriguoja ir manipuliuoja, mato tuos, kurie žaidžia su juo kaip su vargše pele, mato tuos, kurie pastato jį į amžinąjį laukimo režimą, mato besiblaškančius tarp jo ir kito žmogaus, mato kovotojus, tokius kaip jis, jis mato tuos, kurie gali tik imti, ir amžinas aukas, įsitikinusius, kad meilę galima tik iškentėti, išverkti, nusipelnyti…
Mato visus darželio pavadinimu „Klampi neurozė“ auklėtinius ir lengvai jame tampa savas – vis bėga paskui ką nors, vis apie ką nors kenčiantį, visada kažko laukia, vis kovoja su nereikalingomis svetimomis aukomis, vis klaidžioja nuo trumpų iliuzijų laimės blyksnių, kai buvo priartėjęs minutei prie jos, iki niokojančio kritimo į dar vieną atšalimo tarpeklį.
Kartais tai visam laikui.
Tačiau kartais, jei jis labai pavargs ir supras, kad visi šie varginantys žaidimai yra apie viską išskyrus meilę, tada jis pajaus, kad jam ankšta su trumpais šortukais ir rožine panama su nupieštu vienaragiu… jis eis užaugti.
O užaugimas, kuris pavėluotas, labai dažnai prasideda nuo geros pykčio porcijos ant savęs…
To pykčio, kuris baksnoja nosį į nesugebėjimą gerbti save, sveikai elgtis su savimi, būti nepriklausomam ir nelaikyti savęs nevykėliu, kol kas nors tavęs nepasirinko.
Bet kas tave pasirinks, jei nepasirinkai savęs? Tik tie, kuriems reikia vergų ar aukų…
Suaugusiųjų meilė yra lengva.
Ruošiesi kovoti už ją, kaip kovojai už visus savo tironus ir vartotojus, o staiga ji tiesiog tampa tavo.
Ne, ne idealia, vengiančia skirtingos nuomonės išsakymo, atleidžiančia nuo atsakomybės ir nieko negarantuojančia, bet tikrai nepavergiančia, žeminančia ir nenaikinančia joje norinčių būti dalyvių.
Joje neprivalu nieko nusipelnyti ar įrodinėti… tiesiog būk savimi ir būk tikrai suaugusiu.
Meilė yra tada, kai gera būti šalia net tada, kai viskas blogai, o ne tada, kai viskas blogai, net kai gerai.
💕 Inga Heron

UŽSISAKYTI NAUJIENLAIŠKĮ