fbpx

AR VERTA IŠSAUGOTI SANTUOKĄ?

santuoka

Ar po išdavystės santykiai bus tokie patys?
Ar verta išsaugoti santuoką?
Kaip greitai galima tai išgyventi?
Įdomu, ką jūs apie tai galvojate.

Tuo tarpu pažiūrėkime detaliau.
Be kylančių klausimų, tokią situaciją apsunkina patiriami jausmai. Ir tai reiškia, kad neužtenka vien pasakyti: „Atsiprašau, aš daugiau taip nedarysiu!“ Partneris jaučia širdies skausmą, baimę, pavydą, išdavystės jausmą. Ir, žinoma, pasitikėjimas prarastas. Pirmiausia tam, kad jį atstatyti teks padirbėti. Antra: santykiai “į kairę ar dešinę” yra žymuo, kad santykiuose ir iki tol buvo problemų, kurioms pora užmerkdavo akis. Dabar to jau neįmanoma ignoruoti. Tai yra momentas, po kurio nebegali būti taip kaip buvo anksčiau, o kaip bus, priklauso tik nuo abiejų sutuoktinių.

Yra galimybė likti kartu, tačiau dėl to turėsite gerokai padirbėti. Todėl pirmiausia vertėtų nuspręsti sau, ar jums to tikrai reikia.
Štai keletas klausimų, į kuriuos atsakykite sau visiškai sąžiningai.
– Jei santykiai atėjo į šį tašką, ar tikrai reikia šių santykių?
– Kas mane sieja su partneriu?
– Kodėl aš noriu likti su juo?

Jei priėmėte sprendimą išsaugoti šeimą, tada abiems sutuoktiniams vertėtų peržiūrėti savo ankstesnę patirtį ir suvokti savo indėlį į esamą situaciją.

Tai nėra tokie pokalbiai kaip „Tu nebepasitikinėjai manęs grįžtančio (s) namo, todėl jaučiausi nereikalinga (-s)“ arba „Tu nustojai man skirti dėmesį, visą laiką praleidi priešais televizorių ar kompiuterį“. Kasdieniniame gyvenime būna visko: ir nutolimo, ir suartėjimo. Esant sveikam ryšiui žmogui nereikia nuolatinio patvirtinimo, kad jis yra mylimas, kad jis yra reikalingas. Tai yra vidinis stabilus jausmas ir nereikia jo ieškoti išorėje, partneryje.

Kitas dalykas, jei žmogus užaugo su emociškai neprieinamais tėvais, jei šeima nepriėmė vaiko tokiu, koks jis yra, ir nuolat „auklėjo“ bei “taisė”. Jei mergaitė negavo pakankamai tėvo meilės, o motinos įvaizdis buvo suvoktas kaip kankinės, tada santykiuose su vyrais jai atrodys, kad jos nemyli. Panaši situacija ir su berniukais.

Tokiems žmonėms (tai liečia ir moteris, ir vyrus) reikalingi nuolatiniai jų vertingumo patvirtinimai. Nors realybėje gali viskas būti gerai, jausmų lygmenyje bus jausmas, kad kažko trūksta. Tokie išgyvenimai priveda prie bandymų gauti norimą paraleliniuose santykiuose. Vieno partnerio mažai, reikia dar ir dar. Tai vyksta nesąmoningai, todėl efektyviausiai susidoroti su tuo įmanoma dirbant su pasąmonės įsitikinimais.

Išdavystė – tai ženklas, kad metas išsilaisvinti iš vaikiškų traumų ir genetinių projekcijų. Ir daryti tai vertėtų abiems partneriams. Tai nereiškia, kad liksite kartu, tačiau gyvenimo kokybė tikrai išaugs.

su meile
Inga Heron

Užsisakyti naujienlaiškį

Fill out my online form