Tradiciškai atsakytume „taip“, o kaip kitaip. Juolab, kad atsakyti kitaip šiame laikmetyje ir tam tikrame rate būtų tiesiog nemadinga. Tačiau ar tikrai? Tikrai ją girdime ir koreguojame savo veiksmus vedini jos tyro balso? Tai, ką matau iš savo patirties: klausyti širdies kiekvieną akimirką reikalinga ypatinga drąsa.
Tai būna tada, kai pradedame daryti ne kaip visi, ne vardan sąmoningo ar pasąmoninio įrodymo, kad esame kitokie: geresni, labiau išprusę, labiau „matantys“, intuityvūs ar pan..
Tai būna tada, kai mes visiškai pasitikime savimi prisiimdami atsakomybę už riziką ir galimus siaubus.
Tai būna tada, kai suprantame save ir nebesmerkiame kitų, nes pajaučiame, kad gyvenimas yra daugialypis ir labai daugiaprasmis.
Inga Heron