Apsiginkluoti abejingumu ir elgtis taip, lyg jums nerūpėtų skausmas kažkurioje situacijoje, nėra tas pats, kas paleisti jį. Tai panašu į pasakymą, kad „maitinatės sveikai“, prievarta bandydami suvalgyti salotas, nors iš tiesų be galo norėtųsi su pasimėgavimu su suvalgyti dvigubą mėsainį ir dar pasigardžiuoti tiramisu. Galite apgauti kitus, bet negalite apgauti savęs. Vertėtų nuoširdžiai paleisti tą emocinį bagažą, o ne tik apsimesti, kad palikote jį autobusų stotelėje.
Tikrasis paleidimas reiškia susitikti su tomis mintimis ir emocijomis, susidoroti su jomis, pagydyti šaknis už kurių jos įsikibusios laikėsi, o ne tada, kai žaidžiate slėpynių su savo jausmais. Taigi nustokite apsimetinėti, kad jau įveikėte tą pyktį, kritiškumą ar liūdesį, tarsi tai būtų laimėtas loterijos bilietas. Jūsų širdis žino, kada ją apgaudinėja! Atėjo laikas iš tikrųjų paleisti ir pradėti gyventi autentiškai.
