Mes visada renkamės tai, ką norime pasirinkti. O norime mes kuo patogesnių būsenų. Šia prasme bet koks pasirinkimas yra spontaniškas potraukis link pozityvaus savo jausmų poliaus. Mes niekada neužsiėmę niekuo kitu.
Kiekvienas konkretus veiksmas slepia savitą pelną: sąžinės nuraminimą, pasididžiavimą savo stiprybe, sveikata, stipria valia, atsipalaidavimu, sėkme – ir tame nėra nieko gėdingo. Bet jūs galite ir toliau tikėti valios jėga ir kovoti su tingumu – kodėl gi ne.
Mes visada darome tai, ką norime daryti. Jei gadiname savo sveikatą – tai, be abejo, nėra tiesioginis tikslas, o tik šalutinis poveikis, pavyzdžiui, noras rūkyti, vartoti narkotikus ir alkoholį.
Visi nori sveikatos ir mažesnių ar didesnių turtų. Bet tai nėra veiksmai. Mes ne visada gauname tai, ko norime. Mes tik darome tai, ko norime. Mes nuolatos pasirenkame procesus, kurie dabartinėmis sąlygomis sukuria patogiausias būsenas.
Būtent dėl procesų ir tikslų painiavos kyla efektas, kai žmogus nesupranta, kodėl jis tiek daug laiko praleidžia „tuščiai“, nesistengdamas įveikti tinginystės ir pasiekti sėkmės.
Žmonės, kurie, atrodo, nori dirbti su savo pasąmonės programomis dėl naudos sveikatai, dažnai pasirenka tiesiog sėdėjimą ant minkštos sofos, nes jiems nepatinka darbo su pasąmone procesas, tačiau sėdėjimo procesas jiems patinka. Žmogus gali tikėti, kad nori dirbti su pasąmonės programomis, kai iš tikrųjų jam norisi mėgautis galvojant tik apie tai, kaip jis tai darys. O sistemingas darbo su pasąmonės įsitikinimais procesas tokiu atveju yra bereikšmis užsiėmimas.
Kad ir kaip aiškiai mūsų protas nustato naudingus tikslus, lemiančius sėkmę, mes jų nepradėsime realizuoti, jei mums nepatiks jo procesas.
Norite tai pakoreguoti?
💞Inga H