Leisk man tau pasakyti vieną dalyką — ne tavo darbotvarkė. Ne tas „to-do“ sąrašas, kuriame po dešimties punktų įrašyta „gyventi laimingai“.
Ne. Tai tavo vidiniai namai. Tavo širdies, proto ir dvasios epicentras, kuriame gyvena grynas „aš galiu“.
Pažiūrėk, gyvenimas – tai ne SPA procedūra. Tai laukinis žygis su GPS’u, kuris nuolat sako: „perkalibruojama…“. Vieną dieną tu kalnių viršūnėje, kitą – purvinas griovyje su mintimi „kaip aš čia atsidūriau?“ Bet žinai ką? Tas purvas – tavo augimo vieta.
Čia prasideda magija. Kai nustoji ieškoti ramybės išorėje ir pradedi ją kurti viduje.
Kai vietoje „kodėl man?“ pasakai „ką aš išmokstu?“
Kai suvoki, kad tavo protas – ne priešas, o treniruočių salė. Kiekviena mintis – hantelis. Kiekviena abejonė – proga sustiprėti.
Ir taip, bus dienų, kai norėsi pasislėpti po antklode su ledų kibiru ir pasakyti: „viskas, pasiduodu“.
Bet tavo vidiniai namai šnabžda: „Tu dar nepabaigei. Tu tik pradedi.“
Ten gyvena tavo aistra, tavo beprotiškas tikėjimas, kad gali daugiau, nei tau sakė.
Čempionai negimsta su medaliais ant kaklo. Jie gimsta tada, kai pasako sau:„Aš nebelauksiu įkvėpimo. Aš būsiu įkvėpimas.“
Taigi, šiandien, kai pasaulis vėl bando tave nutempti į šoną, sustok.
Įkvėpk. Grįžk namo – į save.
Ten yra tavo jėga. Tavo kūrėjas. Tavo laukinis, nesustabdomas potencialas.
Ir kai iš ten išeisi – net kalnai pasitrauks iš kelio.
Dabar eik. Ne todėl, kad privalai. O todėl, kad tu gali. 
Inga Heron