Labai daug metų savo vedamuose thetahealing ir ne tik seminaruose pasakoju šią istoriją, siekdama priminti visiems apie jų esmę, apie giliai užslėptus susitarimus, apie galimybę juos prisiminus paleisti:
Susirinko sielos susitikimui prieš įsikūnijimą Žemėje.
Ir štai Dievas klausia vienos iš jų:
– Kodėl eini į Žemę?
– Aš noriu išmokti atleisti.
– Kam tu ketini atleisti? Pažvelk, kokios sielos yra tyros, šviesios, mylinčios. Jos myli tave tiek, kad negali nieko daryti, už ką joms turėtų būti atleista.
Siela pažvelgė į savo sesutes, iš tikrųjų ji myli jas besąlygiškai, ir jos taip pat myli ją!
Siela šiek tiek susirūpino ir tarė:
– Ir vis tik aš taip noriu išmokti atleisti!
Tada prieina prie jos kita Siela ir sako:
– Nesijaudink, aš tave taip myliu, kad esu pasirengusi būti su tavimi Žemėje ir padėti tau patirti atleidimą. Aš tapsiu tavo vyru, ir apgaudinėsiu tave, gersiu, o tu mokysiesi man atleisti.
Kita Siela prieina ir sako:
– Aš irgi tave labai myliu, ir eisiu su tavimi: būsiu tavo mama, bausiu tave, visais įmanomais būdais kišiuosi į tavo gyvenimą ir trukdysiu gyventi tau laimingai, ir tu mokysiesi man atleisti.
Trečioji siela sako:
– O aš būsiu tavo geriausia drauge ir labiausiai netinkamu momentu, aš išduosiu tave, ir tu mokysiesi man atleisti.
Dar viena Siela ateina ir sako:
– Ir aš būsiu tavo viršininku, iš meilės tau elgsiuosi su tavimi žiauriai ir neteisingai, kad tu galėtumei patirti atleidimą.
Dar viena Siela savanoriškai norėjo tapti pikta ir nesąžininga anyta …
Taigi susirinko mylinčios viena kitą sielos į grupę, sugalvojo savo gyvenimo scenarijų Žemėje tam, kad išgyventų atleidimo patirtį ir įsikūnijo.
Bet pasirodė, kad Žemėje labai sunku prisiminti Save ir taip pat apie susitarimus.
Dauguma labai rimtai priėmė šį kūnišką gyvenimą, ėmė įsižeidinėti ir pyktis tarpusavyje, pamiršdami, kad jie patys sudarė šį gyvenimo scenarijų, o svarbiausia – kad visi myli vienas kitą!