Kartais, pradedant naują savo kelionės etapą arba išsilaisvinant nuo praeities skausmų, reikia paprastų veiksmų, tokių kaip sutvarkyti aplinką, paruošti puodelį šviežios arbatos arba aromatingos kavos, iškepti skanaus pyrago ir išvalyti mintis nuo neigiamų minčių…
O tada atradus ramybę tylėjime ir švaroje… Mėgautis šiltu arbatos gurkšniu… Su malonumu skanauti kiekvieną pyrago kąsnį… Ir priimti svarbų sprendimą:
NIEKADA NEMESTI SAVO TIKRO KELIO!
Niekada…
Nepriklausomai nuo kilusių kliūčių… Nuo gyvenimo bandymų jus pažeminti… Nuo tų, kurie palieka jus bėdoje vienus… Nuo tų, kurie sukelia skausmą…
Todėl pažadėkit sau, kad būsite tik su tais, kurie jus palaiko ir brangina… Nesisprausite į vietas, kuriose jums nėra ką veikti… Vengsite ieškoti savo vietos tuose gyvenimuose, į kuriuos nebuvote kviečiami… Neskubėsite gelbėti tų, kurie nėra prašę pagalbos… Klausysite savo širdies (ne, ne praeities skausmo) susidūrę su intencijomis tų, kurie remiasi tuščiais pažadais…
Pasirinkite gyventi taip, kad galėtumėte didžiuotis savo gyvenimu, kuriame išliekate ištikimi savo prigimčiai…
Kai suvalgysite tą paskutinį pyrago kąsnelį, išgersite paskutinį arbatos gurkšnį ir pradėsite savo naują kelio etapą.
Suprantu, kad kartais tai gali atrodyti sudėtinga dabar, bet atlygis – neįkainojamas. Pasitikėkite savo kelione!
Inga Heron
