Tapę pilnaverčiais suaugusiais žmonėmis, kuriems nereikia kito tam, kad juos išgelbėtų, padėtų išgyventi, jūs tikrai sutiksite kitą tokią pat asmenybę, su kuria pasidalinsite tuo, ką turite, o ji / jis – tuo, ką turi.
Esama daug žmonių ieškančių partnerio tik tam, kad išspręstų savo problemas. Tikima, jog šeima, partnerystė užpildys nerealizuotų gyvenimo svajonių spragas, išsklaidys depresijos, liūdesio, nuobodulio debesis. Atneš saugumą, prestižą. Tik būnant kartu su partneriu galės sukurti patogius, jaukius namus.
Kai sutinkame partnerį puoselėdami tokius ir panašius lūkesčius, paprastai ir sutiktasis būna kupinas lūkesčių, tik savų – tikrai nebūtinai sutampančių su jūsiškiais. Iš to kyla abipusiai reikalavimai, įtampos, nuoskaudos, neapykanta vienas kitam dažniausiai pasibaigianti atšalimu ar / ir skyrybomis.
O kas paskui??
Vėl ieškoma partnerio, kuris įgyvendins lūkesčius…. ir vėl sutinkamas panašus…
Taip dažnai paskęstama amžinose paieškose vis labiau skundžiantis likimu „na aš ir traukiu visokius…“
Tiesą sakant, santykių poroje prasmė: tai ne išsigelbėjimas, o giminingų sielų susitikimas. Arba, kaip teigia J. Bucay, veikiau susitikimai:
Manęs su tavimi.
Tavęs su manimi.
Manęs su manimi.
Tavęs su tavimi.
Mūsų su pasauliu.
su meile
Inga Heron