Leisk pasakyti tiesiai:
Tu NEVĖLUOJI.
Tu tiesiog dalyvauji lenktynėse, kurių niekada nesutikai bėgti – avi kažkieno batus, neši jų lūkesčius, žiūri į jų finišo liniją ir stebiesi, kodėl skauda kelius.
Tu nevėluoji.
Tu tik lygini savo kelią su kažkieno „Instagram“ filtru, su jų „aš viską valdau“ teatru. Nauja žinia: net jų psichologas pasimetęs. 
Tu jautiesi atsilikęs, nes tau kažkas pardavė mitinį gyvenimo sąrašą:
Universitetas iki 22.
Karjera iki 25.
Vedybos iki 30.
Namas, vaikai, auksaspalvis retriveris – ir voilà, laimė!
Bet palauk… Kas tą sąrašą sudarė?! Tu pasirašei? Ar tiesiog paveldėjai jį kaip prastą 90-ųjų šukuoseną?
Tiesa ta, kad gyvenimas – ne sprintas.
Tai kelias, kurį tu KURI.
Tu nevėluoji – tu vystaisi. O vystymasis visada nugali tobulumo iliuziją.
Kitą kartą, kai jausiesi „atsilikęs“, sustok ir paklausk savęs:
Atsilikęs nuo ko? Nuo ko tiksliai? Pagal kieno taisykles?
Galbūt…
Tu esi tiksliai ten, kur ir turi būti,
mokaisi tai, ką turi išmokti,
ir tampi žmogumi, kuris susikurs tokią gyvenimo versiją, nuo kurios kitiems atvips žandikaulis.
Ir jei tau to neužtenka, prisimink:
Net „Google Maps“ kartais sako – „Perskaičiuoju maršrutą.“ 
Tu gali. Gyvenimas tavęs nelaukia – jis kviečia tave žengti pirmyn ir imtis VEIKSMO.
– Eik ir gyvenk, kaip iš tiesų to nori.
Inga Heron
