Juk nesunku rytinę arbatą išgerti iš gražiausio namuose esančio puodelio.
Nesunku pasisveikinti su kaimynais.
Parduotuvės, kurioje reguliariai kažką perkame, kasininkei nesunku palinkėti„smagios dienos“.
Nesunku padėkoti ir autobuso ar taksi vairuotojui, kad mus pavežėjo.
Nesudėtinga dėkingai linktelėti automobilio vairuotojui, praleidžiančiam mus net ir ne pėsčiųjų perėjoje.
Nesudėtinga nešiukšlinti gatvėje.
Nebaisu palaikyti duris taip, kad jos neatsitrenktų į paskui mus einantį žmogų.
Nebaisu pasakyti: atsiprašau, jei ką nors mes netyčia įskaudinom.
Ir be galo lengva pasakyti komplimentą kolegei, net jei mums atrodo, jog ji turi tik gražias blakstienas.
Turbūt lengva nusišypsoti ir praeiviui, net jei šalia jo netipena mielas šuo.
Nuostabu draugiškai pabendrauti su padavėju restorane ir palikti jam arbatpinigių, o baristai juk malonu sužinoti, kad ji paruošė geriausią pasaulyje kavą arba jau arti tokios.
Nuostabu– į šiurkštumą neatsakyti grubiai, o gerumu bei vidine taika iškilti aukščiau už bandžiusį įžeisti.
Juk malonu padovanoti kam nors šokolado plytelę, net jei tai ne didžiųjų metų švenčių dienos.
Smagu būti svetingiems, mandagiems ir maloniems, net jei mūsų diena susiklostė ne pagal tikslų planą.
Maži malonumai praskaidrina dieną, o jų vientisa grandinė tampa švyturiu ieškantiems šviesos.
Juk visa tai ir nesudėtinga, ir nebaisu, ir be galo smagu, malonu..?
Inga Heron
