Viena iš nuolatinio nerimo priežasčių yra rūpinimasis artimaisiais, norint būti “geru”.
Dažniausiai tai būdinga moterims. Jos mokomos nuo vaikystės būti “geromis merginomis”.
Gera mama turėtų nerimauti dėl vaikų, gera žmona – dėl vyro, gera dukra – dėl tėvų, ypatingai kai jie jau sulaukia garbaus amžiaus. Tai per kartų kartas besitęsianti grandinė.
Pasąmonės gelmėse tupi stiprus įsitikinimas, jei jūs neišreiškiate nerimo, neraguojate išgyvenimais, aimanomis į artimųjų problemas, tai kokia gi jūs tada mama, žmona, dukra?
Pagalvokite, ar jūsų nerimas kaip meilės, gerumo, nuoširdumo bei švelnumo išraiška tikrai yra reikalingas jums ir jūsų artimiesiems.
Jei jūs juos mylite, gal geriau būtų parodyti meilę kažkaip kitaip?
Pavyzdžiui, išmokti jais pasitikėti.