Šiandien sėdėdama jaukioje Birštono kavinukėje, netikėtai nugirdau šalia prie kito staliuko sėdinčios šeimos pokalbio nuotrupą, ačiū jiems už įkvėpimą.
– Mama, norėčiau lankyti jogą ir išmokti meditacijos, – suskamba paauglės merginos prašymas.
…..Kelių sekundžių tyla…
Ir pasigirsta tėvo ir jam antrinantis mamos balsas:
– Pirmiau mokykis, baigsi mokyklą, universitetą, susirasi darbą, tada galėsi užsiimti meditacijomis, jei vis dar norėsi ir vyras leis. Iš meditacijų duonos nevalgysi…..
Daug žmonių yra įsitikinę, kad prieš pradedant dvasinį gyvenimą reikia pasirūpinti materialiais dalykais. Tenka girdėti jų kalbas jaunimui: “Pirmiausia privalu įgyti profesiją, sukurti šeimą, išauklėti vaikus…tada jau galėsi atsidėti ir dvasinėms praktikoms.” Jie nesuvokia, kad taip mąstydami ir gyvendami patenka į labai virtuoziškai paspęstus kolektyvinių įsitikinimų spąstus.
Jeigu tikrai tikitės sutvarkyti materialius reikalus tam, kad vėliau galėtumėte atsidėti dvasiniam augimui, iš tikrųjų taip nieko ir nenuveiksite. Tiesa ta, kad visų žemiškų reikalų niekada neišspresime, kaip ir neuždirbsime visų pasaulio pinigų, atsiranda vis nauji poreikiai ir mes vis neriame į kasidenybės sūkurius.
Tad kviečiu pradėti dvasines praktikas ir transformacijas jau dabar, kad ir kokios būtų materialios problemos. Kodėl? Todėl, kad suteikę pirmenybę dvasiniam augimui, jūs sprendžiate tikrąsias pasąmonės priežąstis – įsitikinimus, stabdančius jūsų materialinę gerovę.